Politinės kalbos potekstės: „kiniškumą“nurodantys terminai oficialioje KLR retorikoje apie Taivaną

Santrauka: Nuo ‘reformos ir atsivėrimo’ laikotarpio KLR vadovybės diskurse Taivano klausimu imta vartoti nacionalistinė retorika. Naciją ir tautinę valstybę žyminčių terminų vartojimo dažnumas laikui bėgant rodo, jog ši tendencija stiprėja. Tai taip pat liudija, kad nacionalistinis diskursas vis labiau dominuoja pačioje Kinijoje. Šiame darbe nagrinėjama eilė KLR vadovybės paskelbtų tekstų pavadinimu “Laiškas tėvynainiams Taivane” ir kalbos skirtos paminėti vieną iš jų, 1979 metų “Laišką”. Analizei naudojama dvejopas metodas. Pirmiausia, sinchroninė diskurso analizė atskleidžia, kaip kiekvienas tekstas gali būti interpretuojamas atsižvelgiant į politinį kontekstą ir pasitelkiant scheminį pažinimą. Antra, sąvokų istorija leidžia atsekti to scheminio pažinimo kilmę ir aptikti pasikartojančias struktūras, glūdinčias už stiliaus pokyčių ar kintančių akcentų. Tekstų ir ‘kiniškumą’ reiškiančių terminų apžvalga rodo, kad kai kurios sampratos ir schemos išlieka nepakitusios nuo pat nacijos sąvokos įvedimo Kinijoje, o kai kurie pokyčiai yra įsišakniję pirminėse sampratose, nes nieko nauja negali būti įvesta nesiremiant pažįstamomis idėjomis bei patirtimis. Pasirinktuose tekstuose vartojamų žodžių, susijusių su nacija ir valstybe, inventorius įgalina geriau suprasti jų etimologiją, kultūrines bei politines konotacijas, ir taip paruošti pagrindą tikslesnėms politinės KLR lyderių kalbos interpretacijoms.Abstract: Since ‘reform and opening’, the PRC leadership’s discourse concerning Taiwan adopted nationalist rhetoric. Comparison of the frequency of terms referring to nation and nation-state throughout the time shows that this tendency is growing, reflecting the increasing dominance of nationalist discourse within mainland China itself. The present thesis analyses a series of texts, issued by PRC authorities, entitled “Message to Compatriots in Taiwan”, applying double approach. First, synchronic discourse analysis reveals how every text can be interpreted in reference to political context and using schematic knowledge. Second, conceptual history allows to trace the origins of that schematic knowledge and detect repeating structures behind changes in style or shifting accents. Overview of texts and choice of terms related to “Chineseness” shows that some conceptions and schematic patterns remain unchanged since the very introduction of concept ‘nation’ in China, and some developments are rooted in those primary conceptions, as nothing new can be introduced without reference to familiar ideas and experiences. An inventory of words referring to ‘nation’, ‘state’, ‘Chinese’ used in chosen texts enables to better understand their etymology, cultural and political connotations, and thus prepares grounds for more nuanced and precise interpretations of political language of the PRC leaders.Kultūrų studijų katedraHumanitarinių mokslų fakulteta